Ilgaplaukių kolių tarptautinis standartas (FCI) | Rough collies standard (FCI)

Žemiau galite perskaityti ir išanalizuoti tarptautinės kinologų federacijos (FCI) nustatytą standartą ilgaplaukiams koliams. Šiuo standartu vadovaujamasi ir visose šunų parodose. Originalų šio standarto variantą anglų kalba galite rasti čia - FCI-Standard N° 156 . 
Kadangi mes šį standartą išvertėme,  dalinamės šiuo variantu ir su Jumis :)

​

Kilmės šalis: Didžioji Britanija
Oficialaus validuoto standarto publikacijos data: 2012.10.08
FCI klasifikacija: 1 FCI grupė (aviganiai ir ganymo šunys)

Tai yra viena seniausių veislių, kuri galutinai susiformavo apie XVII a., manoma, jog veislė kilo iš šunų, kuriuos į Škotiją atvežė romėnai, kurie vėliau buvo kergiami su vietinių tipų šunimis. Ilgaplaukiai koliai yra šiek tiek patobulinta originalaus darbinio tipo kolio versija – Škotų aviganio, kuris daugiau kaip per šimtą metų buvo tobulinamas iki dabartinės nepakartojamos jų išvaizdos. Nors koliai atrodo elegantiški ir aristokratiški šunys, jų pirmoji prigimtis yra darbinė ir iki šių dienų yra išlikę kolių su stipriai išreikštu ganymo instinktu.

Bendra išvaizda: Iš pirmo žvilgsnio koliai yra nepaprastai gražūs, orūs, elegantiški ir išlaikyti šunys. Ši veislė turi puikų suderinamumą tarp jėgos ir aktyvumo, todėl koliai net ir aktyvumo metu yra švelnūs ir nepasižymi grubiu ar šiurkščiu elgesiu. Šios veislės vienas pagrindinių skiriamųjų bruožų – ekspresija, dėl idealaus balanso tarp kaukolės ir snukio, dydžio, formos, spalvos ir akių bei ausų padėties ir laikymo.

Elgesys / temperamentas: Tai visada draugiškai nusiteikusi veislė, nerodanti jokių agresyvumo ar nervingumo bruožų. Šie šunys puikūs, kaip kompanionai ar šeimos šunys, draugiški, laimingi ir aktyvūs. Gerai sutaria su vaikais ir kitais šunimis, bei gyvūnais.

Galva:  Venas svarbiausių aspektų vertinant šuns galvą yra galvos proporcija atsižvelgiant į šuns dydį. Žiūrint iš priekio ar iš šono, galva turi priminti buką ir švarų pleištą, kurio linijos yra lygios, o šonai palaipsniui siaurėja nuo ausų iki nosies veidrodėlio. Žiūrint iš profilio, kaukolės ir snukio viršus yra tarsi dvi lygiagrečios tiesios vienodo ilgio linijos su lengvai išreikštu stopu. Taškas tarp vidinių akių kampų  (kuris yra  centras taisyklingai pastatytame stope) parodo galvos ilgio pusiausvyrą. O atstumas tarp antakio ir apatinio žandikaulio neturi būti labai didelis.

• Viršugalvis: lygus, plokščias.
• Stopas: lengvai išreikštas, bet juntamas.
• Nosis: privalo būti visiškai juoda.
• Snukis: lygių linijų, gerai užapvalintas bukas snukio galas, ne kvadratinis ir neužspaustas.
• Žandikauliai / dantys: stiprūs žandikauliai, švarus pjūvis po žandikauliu. Gero dydžio dantys. Puikus, reguliarus ir pilnas žirklinis sąkandis (viršutiniai dantys susiglaudžia su apatiniais dantimis).
• Skruostai: nėra ryškūs.
• Akys : Labai svarbus bruožas, suteikiantis saldžią išraišką - vidutinio dydžio (ne permažos), šiek tiek pasvirusios, migdolo formos ir tamsiai rudos spalvos akys (išskyrus marmurinės spalvos kolius, kuomet viena arba abi, arba dalis akies gali būti mėlynos spalvos). Išraiška – inteligentiška ir greitas, budrus žvilgsnis, kai klausosi.
• Ausys: Nedidelės, ne per arti kaukolės viršaus, bet ir ne per toli. Ramybės būsenoje atmestos atgal, bet susidomėjus yra pakeltos ir laikomos pusiau stačios, tai yra jog du trečdaliai ausies stovi, o  trečdalis ausies galiuko yra natūraliai nulinkęs į priekį.
• Kaklas: Raumeningas, tvirtas, tinkamo ilgio, aiškiai išlenktas.

Kūnas: Nedaug ilgesnis lyginant su kūnu.

• Nugara: tvirta.
• Juosmuo: nedaug pakilęs.
• Krūtinė: gili, pakankamai plati už pečių, šonkauliai gerai išgaubti.
• Uodega: Ilgis turi siekti bent kulno sąnarį. Laikoma žemai, kai šuo yra ramybės būsenoje, bet gali būti šiek tiek pasuktas uodegos galas į viršų. Kai šuo yra emociškai susijaudinęs, uodega gali būti pakelta aukštai, bet niekada negali būti nešama ant nugaros (žr. 1 pav.).

Priekinės kojos (žr. 2pav.):

• Pečiai: pasvirę su gerai išreikštu kampu.
• Alkūnės: nepasukti nei į vidų, nei į išorę.
• Dilbis: priekinės kojos tiesios ir raumeningos, vidutinio stambumo apvalus kaulas.
• Pėdos: ovalios, pėdų pagalvėlės minkštos. Pirštai aiškiai išlenkti ir arti vieni kitų.

Galinės kojos (žr. 2pav.):

• Šlaunys: raumeningos.
• Keliai: gerai sulenkti.
• Apatinė šlaunis: švari ir raumeninga.
• Klubo sąnarys: gerai nuleistas ir tvirtas.
• Pėdos: ovalios, pėdų pagalvėlės minkštos. Pirštai arti vienas kitų, šiek tiek mažiau išlenkti lyginant su priekinėmis.
  
  

Svarbus veislės bruožas. Priekinės kojos judesyje niekada nejuda iš alkūnės, turi judėti nuo priekinės pėdos ganėtinai arti viena kitos. Pynimasis, kryžiavimasis, suktas kojų pastatymas yra nepageidaujamas. Užpakalinės kojos, žiūrint iš galo nuo klubo sąnario iki žemės, yra statomos lygiagrečiai, bet ne per arti, o žiūrint iš šono veiksmas atrodo lygiai. Užpakalinės kojos yra labai tvirtos su stipriu polėkiu (angl. drive).  Pageidautina pakankamai ilgas žingsnis, kuris turėtų būti lengvas ir atrodyti tarsi šuo juda be didelių pastangų (žr. 2,3 pav.).

Kailis:

• Plaukai: atitinka kūno kontūrą, labai tankūs. Viršutinis kailis yra tiesus, šiurkštus, liečiant povilnė – minkšta, pūkuota ir yra labai arti odos, kurią slepia.  Apykaklė ir kalnieriaus labai gausūs, kaukė ir snukis lygaus ir trumpesnio plauko, ausų galiukai – lygaus ir trumpo plauko, bet arčiau viršugalvio ilgesnio plauko. Priekinės kojos  – gerai apaugę, kaip ir galinės kojos virš klubų, bet plaukas lygus žemiau klubų. Plaukai ant uodegos – labai gausūs.
• Spalva:

1. ​Sabalinė, trispalvė ir marmurinė. Sabalinė – spalva varijuoja nuo sodriai auksinės spalvos iki ryškaus raudonmedžio ar šešėlinio sabalo. Labai nepageidautina šviesi šiaudų arba kreminė spalva.
2. Trispalvė – praktiškai visiškai juodi su sodriu įrūdžiu ant kojų ir galvos. Labai nepageidautina viršutinio kailio rūdžių atspalvis.
3. Marmurinė - kūnas daugiausia skaidrios, sidabriškai mėlynos spalvos, tarsi aptaškyta ir išmarginta juodai. Pageidautini sodrūs įrūdžiai, bet to nebuvimas nėra brokuojamas. Nepageidaujama – didelės juodos dėmės, skalūno spalva arba surūdijęs atspalvis viršutinėje ar apatinė kailio dalyje.

Visos spalvos turėtų būti pažymėtos daugiau ar mažiau tipiška koliams balta spalva - balta apykaklė (pilna arba dalis), kojos, pėdos ir uodegos galiukas – baltos spalvos. Gali turėti baltą liepsną ant snukio ar kaukolės, arba ir ten, ir ten. Labai nepageidautina – visa balta kūno spalva arba labai didelis baltos spalvos kiekis.

•  Ūgis: aukštis ties ketera:
  • Patinai: 56 – 61cm,
  • Kalės: 51 – 56cm.
    
    

Ydos: bet koks nukrypimas nuo aukščiau išvardytų punktų yra laikoma kaip yda ir problema, dėl kurios turėtų būti vertinamas bendras šuns vaizdas proporcingai atsižvelgiant į šuns sveikatą  ir gerovę, bei jo gebėjimą toliau dirbti savo tradicinį darbą.

Diskvalifikuojančios ydos:

• Agresyvumas ir perdėtas drovumas.
• Bet kuris šuo turintis fizinių ar elgesio sutrikimų.
  
  

Taip pat svarbu:

• Patinų sėklidės privalo būti dvi ir pilnai nusileidusios į kapšelius.
• Tik funkciškai ir kliniškai sveiki gyvūnai, kuriems būdinga tipiškos veislės savybės gali būti naudojami veisime.  

1 pav. (https://www.helencatherinecramer.com/dogs/Collie%20Illustrations%20anatomy.html)

2 pav. (https://www.pinterest.com/pin/423408802464909774/)

3 pav. (Veislyno asmeninio archyvo nuotrauka)